Vienintelis baigtas V. Mačernio kūrinys yra „Vizijos” (1939–1942 m.). Tai septynių eilėraščių ciklas su „Įžanga” ir „Pabaiga”. Poetas jį rašė labai jaunas, vos aštuoniolikos-dvidešimt vienerių metų. „Vizijų” turinį sudaro lyrinis pasakojimas apie išgyvenimus, kai lyrinio subjekto vizijas pažadina koks nors regimasis įspūdis. Regėjimuose dažnai matoma senolė, kuri lyrinį subjektą globoja, skatina kurti, ko nors siekti. Susitikimai su senosiomis gentimis ir senole sukelia ekstazę, ir autorius jaučiasi dalyvaujantis šventiniame rituale.