Šis romanas — tai juodoji poezija, parašyta proza. „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ vizijų stiprumu tarpais pranoksta net „Vilniaus pokerį“. Vyksmas klostosi įvairiuose pasaulio miestuose, tačiau neišvengiamai grįžta į Vilnių. Keisčiausios fantazijos romane dera su atpažįstamais įvykiais, filosofinius ekskursus bemat stelbia realūs faktai.

„Paskutinioji Žemės žmonių karta“ — tai septyni personažai, septynios lyg ir savarankiškos dalys. Tačiau gelmėje visi romano skyriai tvirtai susiję. Ne be reikalo pats autorius vadina juos „avatarais“, pagal induizmo mitologiją — vis tos pačios dievybės, vis tos pačios asmenybės skirtingais įsikūnijimais.