Paukščių gausumo ir paplitimo tyrinėjimai užima svarbią vietą ornitologijoje. Jie turi didelę praktinę reikšmę organizuojant retų paukščių rūšių apsaugą, racionalų ūkininkavimą, taip pat kovai su kenksmingais vabzdžiais ir graužikais todėl, kad dauguma paukščių rūšių reguliuoja miško ir žemės ūkio kenkėjų gausumą.
Paukščiai yra kaip indikatoriai kontroliuojant bendrą aplinkos būklę. Jų (ypač retų rūšių) sumažėjimas vienoje ar kitoje vietoje signalizuoja apie nepalankius gamtinės aplinkos pakitimus ir leidžia laiku nustatyti to priežastis.
Norint pasiekti šių tikslų, reikia periodiškai sudarinėti vadinamuosius paukščių paplitimo atlasus. Pirmieji tokius atlasus išleido Didžiosios Britanijos ir Airijos ornitologai (1976 m.). Dabartiniu metu tokie atlasai išleisti daugelyje šalių. Juos turi ir Latvija, ir Estija. Lietuvos perinčių paukščių atlasui medžiaga buvo pradėta rinkti dar 1979 m., tačiau dėl organizacinių nesklandumų šis darbas iki galo nebuvo padarytas.
Regioninis "Klaipėdos krašto perinčių paukščių atlasas" Lietuvoje išleidžiamas pirmą kartą.

Atlasui medžiagą 1992-1996 metais rinko 30 žmonių. Daugiausia tai Klaipėdos krašto ornitologų draugijos nariai. Taip pat panaudoti leidiniuose "Raudoni lapai", "Ventės Ragas", "Mūsų gamta" ir kituose leidiniuose skelbti faunistiniai duomenys apie Klaipėdos krašto paukščius. Taip pat kai kuriuos epizodinius stebėjimus pateikė Leonas Jezerskas, Regina Rangienė, Vidmantas Malinauskas.