Pasaulinio verslo vandenyse sėkmingai plaukiojusio garsaus išeivijos verslininko, mecenato dr. Juozo Kazicko (g. 1918) atsiminimų knyga aprėpia visą jo gyvenimo kelią: nuo pirmųjų vaikystės metų tremtyje pilietinio karo krečiamos Rusijos platybėse – Čiornaja Padinos kaime – iki grįžimo į Lietuvą. Tai 2-oji pataisyta ir papildyta laida.

Nelengvi žingsniai protėvių žemėje, vėliau mokslai, santuoka, darbas Vilniaus savivaldybėje ir pogrindžio kovos su okupantais. Antrajam pasauliniam karui baigiantis emigranto kelias į Vokietiją, vėliau į JAV. Sėkmingas verslas už Atlanto, įtakingos pažintys ir pagaliau – pirmosios kelionės į tėvynę po 35-erių metų. Nuolatinės pastangos, kad Vakarų valstybės atvertų duris mūsų šaliai, o pasaulinis verslas atsigręžtų į Lietuvos ūkį.
Dr. J. Kazicko atsiminimus puikiai papildo ištraukos iš jo žmonos Aleksandros Kazickienės dienoraščio.
Pirmoji šios knygos laida pasirodė 2002 metais. Prabėgo dešimtmetis. Išėjo amžinybėn A. Kazickienė. Šioje, antrojoje, atsiminimų knygos laidoje, pasirodančioje dr. J. Kazickui minint 95-metį, jis atvirai pasakoja pastarojo dešimtmečio išgyvenimus, prisimena, kaip garsaus Rusijos verslininko (dabar kalinčio) Michailo Chodorkovskio padedami, su žmona ir vaikais vėl apsilankė Čiornaja Padinos kaime, kur prasidėjo jo Vilties kelias.
Dr. J. Kazickas tarsi apibendrina savo gyvenimą ir, nepaisydamas negandų, garbaus amžiaus naštos, su neišsenkamu optimizmu kalba apie žmogui tenkančius išmėginimus ir jo lemtį.


" Visuomeninis darbas prasmingas tik tuomet jeigu jis teikia malonumą. "


"Visada gerbiau žmones su kuriais gali kalbėti atvirai apie viską, net jeigu nuomonės ir nesutampa."


" Žmogaus vertę lemia ne tai kiek jis turi, bet tai kiek jis sugeba duoti "


"Darydamas ką nors kas naudinga ir kitiems kuri tarp žmonių savotišką magnetinį lauką, kūrybinę energiją persiduodančią iš vieno kitam. Toji energija galiausiai grįžta iš kitų, praturtindama ir tave. Tai gyvenimo tiesos, kurias paveldėjau iš tėvų. "




"Niekada nemaniau, kad mano veikla buvo labai reikšminga ir būtina apie ją pasakoti. Tačiau likimas man lėmė patirti daug išbandymų, gyvenimo kelias nusidriekė nuo gimimo Rusijos stepėse, per vaikystę išsvajotoje protėvių žemėje Lietuvoje, okupacijų ir karo pavojus iki klestinčio Niujorko verslininko. [...] Buvau sėkmės lydimas žmogus, verslininkas, bet – savęs nepervertinu – ne itin didelio masto. Žinoma, susikūriau jaukią, gražią gyvenimo aplinką, mano šeimai nieko netrūko, visuomenėje užėmiau garbingą padėtį, bet tai mane visada smarkiai įpareigojo. Jutau pareigą prisidėti prie įvairių gerų iniciatyvų, daryti ką nors naudinga. Vienintelis dalykas, ką galėjau nuveikti, – remti finansiškai. Taip kilo ir mūsų šeimos fondo idėja. Norėjau, kad ir mano vaikai rūpintųsi kitais, jaustų atsakomybę, išmoktų panaudoti tai, ką užsidirbo, prasmingiau nei vien asmeniniams malonumams"


http://kultura.lrytas.lt/literatura/j...