Ar tikrai smegenys išprotėja tapus mama ir kaip psichologiškai pasiruošti motinystei?
Kodėl mamoms susipina meilė ir nerimas, džiaugsmas ir pyktis, rūpestis mažyliu ir didžiulė atsakomybė? Kaip išmokti būti su šiais jausmais ir priimti save?
Kodėl kartais motinystė ne tik suteikia didžiulį džiaugsmą, bet ir įklampina į depresijos liūnus? Ir kas gali padėti neįkristi arba išbristi iš jų?